Feeds:
Postime
Komente

Posts Tagged ‘UNMIK’

pavaresia1.jpg

Komisioni Kushtetues i Republikës ka bërë disa ndryshime në Dispozitat e Përgjithshme të Kushtetutës, përkatësisht në pjesën kur flet për popujt që jetojnë në Kosovë.

Në draftin e ndryshuar është vendosur edhe termi “shqiptarë”, si pasojë e vërejtjeve të shumta që u bënë në opinionin publik, pasi që në draftin e parë ky tremë nuk përmendej fare. Gjylijeta Mushkolaj, anëtare e Komisionit ka konfirmuar për Express ndryshimet e bëra në Kushtetutë.

“Po, është bërë një ndryshim në Dispozitat Themelore”, ka thënë ajo për gazetën, të premten. Termi “shqiptar” është vënë në pjesën kur thuhet se “Kosova është shoqëri shumetnike e qytetarëve të saj, shqiptarëve dhe komuniteteve tjera”.

Zonja Mushkolaj thotë se, pas ndryshimeve të bëra, nuk ka pasur ndonjë kundërshtim nga Përfaqësuesi Civil i Bashkimit Europian. Sipas saj, në parim ai pajtohet, mirëpo duhet të kalohet edhe përmes disa procedurave në mënyrë që të certifikohet drafti final i Kushtetutës së Kosovës.

Pjesë nga artikulli i gazetës Express

Reklama

Read Full Post »

UNMIK-u në Kosovë

Kosova nuk e qeverisė turizmin e vet – ajo, fatkeqėsisht, qeveriset nga turistėt. Administratorėt nė Kosovė, qofshin ata tė zakonshėm, zėvendės apo kryeadministratorė, tė UNMIK-ut qė janė kėtu apo ata tė BE-sė qė do tė vijnė, janė kėtu me kontrata tė kufizuara nė kohė (paēka qė misionet e tyre si institucione strukturore nuk kanė kufizime tė tilla). Ata janė njerėz qė e pėrjetojnė pėrkohshmėrinė e qėndrimit tė tyre nė Kosovė si njė pėrvojė turistike nė njė vend ekzotik, ku kanė zgjedhur tė pushojnė, pėr t’u kthyer pastaj nė vendet dhe shtėpitė e tyre, plotėsisht tė ndryshme me Kosovėn.

Turistėt kanė vetėm njė qėllim tė cilin e kėrkojnė me ēdo kusht nė vendin tė cilin e kanė vizituar, e ai ėshtė shfrytėzimi i vendit (zakonisht ekzotik dhe tėrėsisht i ndryshėm me vendin e origjinės sė turistit), si dhe dėfrimi i skajshėm me ofertėn e vendit, ofertė kjo e pėrgatitur vetėm pėr turistėt. Rrjedhimisht ėshtė nė natyrėn e turistit tė jetė i shkujdesur ndaj pasojave tė veprimeve tė tij. Ajo kohė qė ai e ka ndarė pėr pushimin e tij, ėshtė nė tė vėrtetė koha kur ai i lė anash njė pjesė tė konsiderueshme tė vlerave morale qė ia kufizojnė hedonizmin individual nė rrethin ku jeton, dhe ia hap dyert shfrenimit. Kėtė shfrenim turisti e arsyeton me domosdonė pėr thithjen e energjive tė reja pėr t’ia kundėrvėnė kėto molisjes nga automatizmi i pėrditshėm e i mėrzitshėm i punės me pagė. Kėshtu pėrvoja turistike, fenomen jo fort i vjetėr, paraqet thelbėsisht antitezėn e pėrditshmėrisė – turistėt thjeshtė kėmbėngulin nė veprime qė asnjėherė nuk do t’u shkonte mendja, dhe nuk do ta kishin mundėsinė t’i bėnin nė jetėrat e tyre nėpėr vendet prej nga vijnė. Natyrisht se turistėt nė vende tė caktuara janė tė obliguar t’u nėnshtrohen ligjeve tė vendit, dhe kėto kufizime ua ndalin paksa hovin e planifikuar tė dėfrimit.
Mirėpo, zakonisht vendet qė specializohen nė turizėm, janė tė prirura tė bėjnė lėshime tė caktuara pėr ata prej tė cilėve pėrfitojnė shuma marramendėse parash. Pėr kėto lėshime turistėt janė tė vetėdijshme. Dhe ata i shfrytėzojnė ato. Pa brejtje ndėrgjegjeje. Ndėrgjegjja nuk e pėrcjell turistin nė vendin qė e ka zgjedhur pėr ta vizituar – ajo mbetet nė shtėpi, sė bashku me vendin e punės, stresin, mėrzinė dhe obligimet shoqėrore e politike ndaj vendit. Ėshtė e kuptueshme qė turisti ėshtė i pėrgjegjshėm ndaj vendit tė vet, ai aty e ka shtėpinė dhe aty e ka organizuar jetėn. Pra ai nė asnjė mėnyrė nuk ia lejon vetes tė jetė turist aty. Kjo e tėra kthehet me kokė teposhtė kur turisti zbarkon nė vendin e pushimeve. Ndaj atij vendi nuk ka kurrėfarė pėrgjegjėsie dhe nga ai vend turisti pret vetėm pėrfitime. Asnjėherė nuk brengoset pėr aktulitetin e vendit dhe pėr tė ardhmen e tij. Nuk i bėn pėrshtypje gjendja shoqėrore e njerėzve aty, orari i punės sė atyre qė e shėrbejnė (tė cilėve pėrton edhe emrat t’ua mbajė mend), kushtet nė tė cilat pėrpiqet popullata e vendit ta mbijetojė pėrditshmėrinė, progresi apo ngecja e vendit, apo doket dhe zakonet qė e mbajnė shoqėrinė e atij vendi bashkė. Dallimet kulturore i pėrjeton si shok nė fillim, dhe pastaj fillon tė dėfrehet nga to – por mė tepėr e dėfren fakti se ato do tė mbesin aty kur ai tė shkojė. Kėto karakteristika tė vendit, qė pėr vendasit janė kushtet jetėsore, pėr turistin janė elemente zbavitjeje. Ai ėshtė i interesuar qė ato tė ekzistojnė, dhe qė tė ketė mundėsi t’i shfrytėzojė. Pėrndryshe udhėtimi i tij turistik do tė dėshtonte. Turisti nuk ėshtė i interesuar pėr progresin e vendit turistik. Ai udhėton pėr ta soditur dhe shfrytėzuar status-quo-nė dhe njerėzit e prodhuar nga kjo status-quo, tė cilėt turisti i konsideron tė neveritshėm si njerėz, por tė pranueshėm si shėrbėtorė.

A nuk janė pushtetarėt ndėrkombėtar nė Kosovė pikėrisht tė tillė? Kėta turistė me pushtet absolut politik e njohin Kosovėn si vend tė huaj (gjė qė edhe ėshtė pėr ta), dhe e trajtojnė zellshėm si tė tillė. Ata asnjėherė nuk pėrpiqen t’i kuptojnė doket dhe zakonet tona, madje as rrethanat nė tė cilat ne jetojmė e tė cilat na kanė bėrė tė tillė. Prej se kanė ardhur kėta turistė kėtu i krijojnė vetė kėto rrethana, duke na e ngushtuar hapėsirėn tonė, pėr ta rritur fushėveprimin e vet politik, ekonomik e social. Turistėt nė Kosovė janė jashtė ligjit, dhe e kanė tė lejuar tė bėjnė ēdo gjė. Pėr ta pėrvoja kėtu ėshtė njė dėfrim i thellė – situatė e veēantė e tė jetuarit nė pavarėsi tė plotė nga ligji dhe etika. Ata provojnė ēdo gjė qė u ėshtė ndaluar nė vendet prej nga vijnė, dhe flasin pėr kėto pėrvoja me t’u kthyer nė shtėpi. Turistėt e Kosovės e pėrjashtojnė secilėn mundėsi pėr progres nė vendin tonė, jodomosdoshmėrisht pse janė njerėz dashakėqinj, por pse janė turistė. Pėrkohshmėria e qėndrimit tė tyre dhe mosballafaqimi me pasojat e vendimeve/veprimeve tė tyre, kushtėzon njė moskokėēarje dhe mospėrgjegjėsi ndaj pozitave tė okupuara. Synimin e vetėm qė ata e kanė ėshtė qė ta ruajnė qetėsinė pėr kohėn sa janė kėtu, nė pushimet e tyre gjashtėmuajore (shpesh edhe mė gjatė), dhe t’ua bartin po atė gjendje turistėve pasardhės. Kėshtu riprodhohet mentaliteti i tyre i pėrkohshėm i pasqyruar nė politikė me vendime tė pėrkohshme qė len pasoja tė pėrhershme. Njėkohėsisht qeverisja nga turistėt kushtėzon mungesė tė vazhdimėsisė mes politikave, dhe rrjedhimisht mosangazhim afatgjatė. Turistėt janė njerėz tė ndryshėm me shije dhe qefe tė ndryshme. Duke i pasur duart e lira, administratorėt kėtu i zbatojnė kėto shije dhe qejfe nė tėrėsi. Kėto qejfe dhe shije zbatohen nė lėkurėn tonė dhe jetėn tonė. Turistė u pushtetshėm insistojnė nė riprodhimin e vazhdueshėm tė gjendjes sė mjerė ekonomike e shoqėrore nė Kosovė – kjo ua mundėson atyre sundimin e lehtė dhe pushimin e lirė pėr xhepat e tyre. Njėherė pata lexuar nė gazetėn londineze The Guardian pėr njė lloj tė veēantė tė ndėrmarrjes turistike e cila ilegalisht ishte organizuar nga disa agjenci turistike tė Evropės nė bashkėpunim me agjenci turistike tė Amerikės Latine. Turistėt nga vende tė ndryshme shkonin nė xhunglat e Amerikės Latine dhe zbarkonin si tė pėrdalė nė gjuetinė nė njerėz (kujto 10 shkurtin, policėt rumun, Steven Schook-un dhe Steven Curtisin). Kėto ndėrmarrje, natyrisht, janė ilegale. E keqja ėshtė se kėta turistė ishin njerėz me renome dhe reputacion nė komunitetet e tyre. Ata ishin punėtorė tė zellshėm dhe njerėz tė dobishėm pėr vendet e tyre. Mundėsia e krijuar nga turizmi i shndėrronte ata sakaq nė tė kundėrtėn e asaj qė ishin. Ai ua cyste atyre pikėrisht instinktin e egėr njerėzor pėr vrasje dhe shkatėrrim. Ose turizmi seksual i orientuar kryesisht kah vendet e Azisė, ku raste tė zakonshme janė marrėdhėniet seksuale me vajza dhe djem tė mitur.

Kėto dy raste qė i pėrmenda e shpėrfaqin, ndoshta, fytyrėn mė tė pėrshtirė tė realitetit prej nga janė pėrjashtuar vlerat dhe ligjet. Kosova ėshtė pikėrisht njė vend i tillė. Pushteti kėtu ėshtė jashtė ligjeve dhe nuk ėshtė i kushtėzuar me asgjė qė t’i pėrmbahet ēfarėdo kodi etik. Kėtu kemi tė instaluar njė pushtet tė zhveshur absolutisht nga imperativi kategorik etik, nga pėrgjegjėsia ndaj subjekteve tė cilat i qeverisė, dhe nė emėr tė tė cilave qeverisė. Nė Kosovė, turistėt-misionarė nuk kanė nevojė tė fshehen nga agjentėt frenues tė dėshirave tė tyre. Agjenti me potencial frenues (aparati shtetėror) ėshtė mishėruar nė turistin hedonist. Kėta administratorė janė thelbi i turistit, nė vendin qė u ėshtė dhėnė nėn menaxhim. Prandaj e kanė bėrė atė tė tillė – parajsė pėr turistėt.

 Visar Ymeri, gazeta javore Vetëvendosje, nr 122

Read Full Post »

« Newer Posts